Kas yra Rasos šventė?

Tai metas, kai saulė pasiekia aukščiausią zenito tašką, o gamta yra pačiame žydėjime. Visa, kas gyva žemėje, yra kviečiami įsilieti į šį gyvybės bujojimą, pasisemti jėgų, atsinaujinti ir švęsti…

Ši šventė švenčiama nuo neatmenamų laikų ne tik lietuvių, bet ir aplinkinių tautų ir genčių, kurių šventimo papročiai turi daug bendrų bruožų bei simbolių atėjusių iki mūsų dienų. Baltų tautose ši šventė visais laikais buvo labai svarbi. Todėl net sovietmečiu slapta buvo atgaivinta ir švenčiama, nors už dalyvavimą joje grėsė dideli nemalonumai.  

Šios šventės pavadinimai istorijos bėgyje kito: Rasos¹, Kupolės²,  Joninės³ …, tačiau pagrindiniai jos bruožai išliko, kurių prasmę spėliojame ir naujai savaip interpretuojame.

Čia pateikti apeigų ir ritualų aprašymai remiasi etnokultūros tyrinėtojų (J. Vaiškūno, L. Klimkos, A. Žarskaus ir kt.) įžvalgomis, tačiau kiekvienam šventės dalyviui paliekam teisę savaip įžvelgti ir įvardinti kiekvieno ritualo prasmę, svarbiausia, kad kiekvienas taptume nepakartojama tos šventės dalimi.

J.Vaiškūnas. „Abu simboliai – rasa ir saulė – šioje šventėje labai svarbūs, nes augalas yra saulės vaisius, o rasa ant žiedų telkia ir augalo, ir saulės, ir vandens galią. Rasos šventės metu žmogui svarbiausia prisiminti, kad jis yra gamtos dalis, ir dalyvauti šioje šventėje, kuri yra duota gamtos. Praeis Rasos šventė, saulė pajudės iš sustingimo taško ir ateis kitos dienos su kitais simboliais. Švenčių daug. Bet Rasos šventė mums viena svarbiausių.“

 

[1] Rasos, arba Rasos šventė yra siejama su mitine deive Rasa, vegetacijos gaivintoja (P. Dundulienė), tačiau labiausiai siejamas pavadinimas su ryto rasa, kaip esmine gyvybės apraiška, turinčią šventės laikotarpiu didelę reikšmę ir gydomąją galią (Vydija).

[2] Kupolės – nuo žodžio kupėti, kupoti, t.y. vešėti, gerai augti. Pavadinimas siejamas su vienu iš seniausių apeiginių šventės elementų –  Kupole, kupoliavimu. Savo skambesiu labai artimas slaviškajai Kupalai, nes rytų slavų kraštuose šventė vadinama Ivano Kupalos vardu (taip buvo verčiamas Jono Krikštytojo (maudytojo) vardas).  

[3] Joninės – krikščioniškasis senosios šventės pavadinimas siejamas su Jono Krikštytojo švente, birželio 24 d.